kišti

kišti
kìšti, -a, -o (-ė) tr. K; R 1. dėti į ką ankštą, kimšti, murdyti, grūsti: Kìšk į kišenių sūrį J. Duoną kept ar ką džiovint į kakalį (krosnį) kiša K.Donel. Nekìšk šaukšto į svetimą puodą 249. Raktas ne tas, netinka, o vis dėlto kiša [į spyną] . Ryji – lyg į pragarą kiši LzP. Višta, per tvorą kišta VP51. Lieps tvoron galvą kìšti, ar kišì? Trgn. Vel į tvorą galvą kišt, negu už tokio girtuoklio eit Bsg. Visai sodai ejau kišti į mašiną, kitas nėko nemokėjo Šts. Kap aš jauna nuejau, nieko gero neradau: tik šiaudiniai varteliai, autais kišta langeliai . Langelis buvo kumščiu kišamas (toks mažas) Kp. Kišamoji mašina yra dalis kulamosios Šts. ^ Nekišk pirštų tarp durų, suspaus (būk atsargus) VP32. Nekìšk nagų į smirdantį daiktą Kt. Ką Dievas duos, kišk į žaką B. 2. ką prie ko artinti: Niekados nekišk savo kojos kalviui, kai jis arklį kausto Vaižg. Arklys tečiau knopsojo par visą naktį, nė nosės pri žolės nekišdamas M.Valanč. Ar dalgį po kaklo kiša, kad skubi dirbti? Varn. Nunešiau ėst – snukio nekiša Mlt. Nepjovė, nė dalgio nekišo – pievos išdegė, šieno nebuvo Plng. Kam kišì pirštus, kur nereik! Kt. Aš prie moteriškos rankų nèkišu Skr. 3. daryti, kad kas iš kur lįstų: Jau žolelė galvelę kiša (pradeda augti) Ėr. Liežuvininkas kišė prieš gyvatę savo liežuvį Blv. Nerūpestingai iš po sniego ūselį kiša vabalas E.Miež. | refl.: Kurie rugiai giliau apsižėrė, jau kišasi (dygsta) Brš. 4. slėpti: Kišk galvą, kad nematytų Grž. 5. duoti, brukti: Skerdžius vienam kiša aukšliuką, kitam rėknę, trečiam margintą lazdelę V.Krėv. Abu su vyru dirbome, plušome – vis į šitą ūkelį kišome A.Vien. Neturėdamas rašybai tikro pagrindo, jisai kiša mums pavyzdžiui tiktai sudėtinių žodžių rašybą J.Jabl. Uošvis kišo kišo jam pinigus be mieros Žem. Namai kap pragarai: kišk ir kišk Gs. Ir kiaulė kišama žviegtų nuo tokio valgio Ggr. Kištas tavoras yra pigus Blv. | refl.: Pati kišos galžudžiams, norėdama išgelbėti savo sūnų S.Dauk. 6. duoti kyšį: Nėr durnių girinykui kìšt Švnč. 7. sklęsti: Mes niekad durų naktį nèkišame Skr. 8. krauti (į vežimą šieną): Šienus į vežimą kišti N. | Dar kìšma vežimą (krausime iš vežimo), kad jau ir vėlu Užv. Daug prakaito išlieja, džiovindami ir kišdamì [galan] šieną Kp. 9. godžiai valgyti: Skubink kìšti, kad pilvas nebeburčytų Grž. Valgyt nori, ar ne – kìša ir kìša kaip maišą Mlt. 10. refl. lįsti, dalyvauti, maišytis (kitų reikale, kalboje): Ko tu kišíes, kur nereik? J. Kurių galų jie čia kišasi (lenda)? J.Jabl. Nesikìšk ne į savo darbą 56. Fogas visai nesikišo į kalbą ir tylėjo J.Balč. Tegul ant manęs nerūgoja, kad aš kišuosi V.Kudir. Aš į politiką nekišuos Pgg. Visur lįsdavau, kišdavausi, kaip ir visi maži vaikai . Į ne savo darbą nekiškias S.Dauk. Kam kišiesi į svetimą kalbą Ds. Nesikìšk, bobiška, vyrų kalbon Ktk. Ji į gaspadinystę visai nesìkiša Alk. Kìšasi, kur reik ar nereik Gs. Kišasi kaip šlapias nedegęs Šv. Aš tave vesiu, ale žiūrėk, kad tu prie mano provų nesikištum BsPIV243. Kišasi kai yla į žaką B. ^ Kur ne tavo kiškis, tai ir nesikiškis Grk. Kad savo šunys pjaujas, nesikišk nei viens B. 11. refl. eiti, lįsti į galvą, rūpėti: Man miegas visai nesìkiša Alk. | Į senatvę ne dainos kìšasi žmogui Alvt. Kad rūpesčių yr, tai linksmybės nesìkiša Gs. Jam per visą jo amžį turbūt daugiaus nieks nesikìšo kaip pinigai ir arkliai J.Jabl. Nieks ma[n] dabar nesikiša Žal. Man dabar ne tas kišasi Alk. Man nesìkiša jo piktumas, tik gerumas Skr. Ne valgis, poteriai etc. kišasi B. 12. drausti ganyti (pievą): Jau kiša pievas Vlk.
◊ gãlima už ausiẽs kìšti puikus, šaunus: Gali už ausies kišti – toks puikus buvo vyras Dr.
į akìs kìšti primygtinai rodyti, siūlyti: Turės kokį nėką – ir kìš į akìs Vvr. Paskui staiga kiši man tamista į akis baidyklę iš „modernojo apšvietimo“ V.Kudir. Aną sykį turguo[je] kìšo į akìs adatų Krtn.
kóją kìšti trukdyti, kliudyti: Tę kas nors kóją kìša Rmš.
kuõlą (kuolùs) kìšti trukdyti: Kišo kuolus į šio didelio koncerto ruošimo darbą .
kur akìs kìšti; nėrà (netùri) kur akių̃ kìšti sakoma gėdijantis: Aš nežinau, kur akis reik kišti vagiant Žem. Dabar jis iš gėdos neturi akių kur kišti Jrb. Iš tos sarmatos žmogus nebeturėjo kur akių kišti Jnšk. Vai kiek sarmatos turėjau, kad nebuvo kur akių kišti! Mlt. liežùvį kìšti
1. kištis į kitų kalbą: Ką čia kišì liežùvį, tylėk! Gs. Nekišk liežuvio, kur nereik Gsč.
2. liežuvauti, plepėti: Čia kas nors liežuvį kiša Ašb. Daugiau boba liežùvio nekìš Pc.
ne į kélnes kìšamas narsus, neištižęs: Vyrai ne į kelnes kišamys S.Dauk.
nósį (nósę) kìšti
1. lįsti: Nekìšk nósės, kur nereikia Trgn.
2. kištis (į svetimus reikalus): Nèkišu nósį, kur ma[n] nereik Gs.
par langãlį kìšti Šts juok. eiti išpažinties, pasakyti per išpažintį.
sàvo dvylẽkį (trìgrašį) kìšti kištis į kitų kalbą: Kur kiši savo dvylekį?! Kt. Visur kiša savo trigrašį Jnš.
\ kišti; antkišti; apkišti; atkišti; įkišti; iškišti; nukišti; pakišti; parkišti; perkišti; prakišti; prikišti; sukišti; užkišti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

Look at other dictionaries:

  • kisti — ki̇̀sti vksm. Gamtojè vi̇̀skas nuõlat kiñta …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • kišti — ki̇̀šti vksm. Ki̇̀šti rãktą į spỹną …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • kisti — 1 kìsti, kiñda, kìdo intr. K, Ms, Slnt pradėti kedėti, driksti, plyšti, skarti: Kiñda mano drabužiai, t. y. trūksta J. Jau rankovės kiñda Brt …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kisti — 2 kìsti, kiñta, kìto intr.; [K], N darytis kitokiam, keistis: Kintamojo kapitalo vaidmuo čia turi kardinaliai skirtis nuo pastoviojo kapitalo vaidmens rš. Iš pradžių keičiasi žmonių būtis, o tik paskui kinta jų sąmonė rš. Drauge su… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kisti — 3 kìsti, kìta (kiñta), kìto intr. ketinti, žadėti, baustis: Jisai kìta (keta, ketina) į dubą ant gyvenimo eiti, t. y. nori, jau pakìtęs J …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kisti — 4 kìsti, a, ė tr. J, LVI388 džiauti jaują (kimšti jaują džiovinimui); plg. kisimas 2 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • Ibn el Kisti — Ibn el Kisti, Ali ibn Jusuf, arab. Wesir und Gelehrter, geb. 1172 in Kist, dem alten Koptos, in Oberägypten, gest. 1248 in Haleb, wo er von 1202 ab lebte und, gegen seine Neigung, den fürstlichen Diwan, d. h. die Zivil , insbes. Finanzverwaltung …   Meyers Großes Konversations-Lexikon

  • kistis — kistìs (neol.) sf. (4) kaita, kaitaliojimasis: Balsių kisčiai (kaitai, kaitaliojimuisi) ė: uo ir o: uo tapus nebegyvai, senovės dažninės lytys buvo perdirbtos K.Būg. Trumpųjų balsių kisties nariai K.Būg …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kištinis — kištìnis sm. (2) KII90 tinklas su viena ar dviem kartimis …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • Liste chinesischer Erdbeben — Größere Erdbeben in China seit 186 v. Chr. Skala gibt die Tiefe des Erdbebens an Die Liste der Erdbeben in China verdeutlicht den Einfluss, den Erdbeben in der langen Geschichte dieser Region hatten. In den dicht bevölkerten Provinzen Chinas… …   Deutsch Wikipedia

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”